Tedžiūgauja Sionas

52 Atsibusk, atsibusk!
Apsivilk savąja stiprybe, Sione!
Vilkis savosios šlovės drabužiais,
Jeruzale, šventasis mieste,
nes neapipjaustytieji ir netyrieji
nebemindžios daugiau tavęs!
Nusipurtyk nuo savęs dulkes,
sėskis į savąjį sostą, Jeruzale!
Nusimesk grandinę nuo kaklo,
belaisve tu, Siono dukra!
Nes Viešpats sako taip:
„Ne už kainą buvote parduoti
ir ne už pinigus būsite atpirkti.“
Šitaip Viešpats Dievas kalba:
„Kadaise manoji tauta išėjo į Egiptą,
kad ten gyventų kaip svetimšaliai. Asirija apiplėšė juos,
nieko už tai neduodama.
O dabar, ką aš turiu daryti?“ – žodis Viešpaties.
„Manoji tauta buvo pagrobta už nieką,
o jų engėjai staugia iš džiaugsmo...“ – žodis Viešpaties.
„...Mano vardas užgauliojamas kasdien be paliovos.
Todėl manoji tauta patirs mano šlovę tą dieną,
nes aš Tas – Viešpats, kurs tai sako. Štai aš esu!“
O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, –
to, kuris ateina su linksmąja žinia,
skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną,
garsindamas išganymą, sakydamas Sionui:[1]
„Viešpatauja tavo Dievas!“
Klausykis! Tavo sargybiniai šaukia, džiūgauja drauge,
nes jie mato savo pačių akimis
Viešpatį, grįžtantį į Sioną.
Drauge pratrūkite džiaugsmo giesme,
Jeruzalės griuvėsiai,
nes Viešpats paguodė savo tautą, atpirko Jeruzalę.
10 Viešpats iškėlė savo šventąją ranką visų tautų akyse.
Visi žemės pakraščiai išvys mūsų Dievo išganymą.
11 Išeikite, išeikite!
Palikite tą vietą, nelieskite nieko nešvaraus! Lauk iš ten![2]
Jūs, kurie nešate Viešpaties rykus,[3] išlikite švarūs!
12 Tačiau neskubėkite eidami, neišeikite kaip bėgliai,
nes Viešpats eina jūsų priešakyje, o jūsų užnugaris yra Izraelio Dievas.

Viešpaties Tarno kančia ir pergalė

13 [4]„Iš tikrųjų mano tarnui seksis,
jis bus aukštai iškeltas ir didžiai išaukštintas.
14 Kaip daugelis juo baisėjosi, –
jo išvaizda buvo nežmoniškai sudarkyta,
o jo pavidalas nebepanašus į žmogų, –
15 taip jis nustebins daugelį tautų,
dėl jo karaliai stovės netekę žado.
Jie išvys, ko niekad nebuvo jiems apsakyta,
suvoks, ko niekad nebuvo girdėję.“

IŠNAŠOS

1 Iz 52, 7–10: Dievas parveda savo tautą iš Babilono į Sioną – Jeruzalę. Ant nugriautų miesto mūrų sargybiniai džiūgauja. Žr. Rom 10, 15.

2 Iz 52, 11: ... iš ten: iš Babilonijos.

3 Iz 52, 11: ... Viešpaties rykus: Nebukadnezaro pagrobtuosius Šventyklos indus kunigai neša iš tremties atgal į Jeruzalę. Žr. Ezd 1, 7.

4 Iz 52, 13 – 53, 12: Ketvirtoji Viešpaties Tarno giesmė. Nuostabiai aprašomas nekaltas Tarnas, kuris savo kančia atlygina už savo tautos nuodėmes ir išvaduoja nuo bausmės. Ši Tarno giesmė – pranašystė tobulai išsipildė Jėzuje Kristuje.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.