3. Pirmųjų tremtinių grįžimas
Viešpaties Namai yra atviri visiems
56 1 Taip sako Viešpats:
„Laikykitės teisingumo ir būkite dori,[1]
nes greitai ateis mano išganymas,
greitai ims reikštis manasis teisumas.
2 Palaimintas žmogus, kuris tai daro,
ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi:
švenčia šabą, jo neišniekina,
ranką savo sergsti nuo bet kokio pikto darbo.“
3 Svetimšalis, atėjęs pas Viešpatį, tegu nesako:
„Viešpats tikrai išskirs mane iš savosios tautos.“
Eunuchas[2] tenekalba: „Štai aš – medis nudžiūvėlis.“
4 Juk Viešpats sako taip:
„Eunuchams, švenčiantiems mano šabus,
noriai darantiems tai, kas man patinka,
ir užlaikantiems manąją sandorą,
5 duosiu aš savuose Namuose ir savo mūruose
paminklą ir vardą,[3]
vertingesnį už sūnus ir dukteris, –
duosiu jiems vardą, amžiną ir nemarų.
6 Ir svetimšalius, ateinančius pas Viešpatį,
kad man tarnautų,
kad mylėtų mano vardą
ir taptų mano tarnais, –
visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina,
visus, kurie laikosi mano sandoros, –
7 aš nuvesiu į savo šventąjį kalną
ir savo maldos Namuose juos pradžiuginsiu.
Malonios man bus jų deginamosios atnašos
ir skerdžiamosios aukos ant mano altoriaus,
nes manieji Namai bus vadinami
maldos namais visoms tautoms.“
8 Tai žodis Viešpaties Dievo,
kuris renka Izraelio išblaškytuosius:
„Aš surinksiu per jį ir daugiau,
kitus, be jūsų, kurie jau esate surinkti.“
Akli vadai
9 [4]Jūs visi lauko žvėrys,[5] ateikite praryti!
Jūs visi miško žvėrys![6]
10 Mano sargai – akli, jie visi nieko nepastebi.
Visi jie – kurti šunys, negalintys loti, –
tik sapnuoja, tyso ir mėgsta snausti.
11 Rajūs jie šunys, – niekad jiems negana,
jie yra piemenys be išmanymo, – savais keliais visi jie eina,
kiekvienas jų žiūri vien savo naudos.
12 „Ateikite, – sako, – aš atnešiu vyno!
Paūžkime, gerdami stiprų gėrimą,
kaip yra šiandien, bus taip ir rytoj, ir net dar smagiau.“