Geroji žinia apie išvadavimą
61 1 Viešpaties Dievo dvasia su manimi,
nes Viešpats patepė mane,
kad neščiau gerąją naujieną[1] vargdieniams.
Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų,
paskelbti belaisviams laisvės
ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams.
2 Paskelbti Viešpaties malonės metų, –
mūsų Dievo atpildo dienos,[2]
paguosti visų liūdinčiųjų.
3 Suteikti liūdintiems Sione vainiką vietoj pelenų,
džiugesio aliejaus vietoj gedulo,
šlovės skraistę vietoje bailumo,
kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu,
Viešpaties sodintu, kad apreikštų jo šlovę.
4 Jie atstatys senuosius griuvėsius,
atkurs seniai apleistas gyvenvietes,
atnaujins nuniokotus miestus,
tuščius nuo neatmenamų laikų.
5 Svetimieji jums tarnaus
ir gins ganyklon jūsų kaimenes,
svetimšaliai bus jūsų artojai ir vynininkai.
6 O jūs būsite pavadinti Viešpaties kunigais, –
sakys jums į akis: „Mūsų Dievo tarnai.“
Tautų nuosavybe naudositės, ūžausite jųjų turtuose.
7 Kadangi jų gėda buvo dviguba,
užgaulės ir pajuoka buvo jų dalis,
todėl dvigubą paveldą gaus savoje šalyje,
amžiną džiaugsmą jie patirs.
8 Nes aš, Viešpats, mėgstu teisingumą,
nekenčiu grobimo ir nusikaltimo.
Atiduosiu jiems atlygį,
sudarysiu su jais amžiną sandorą.
9 Jų giminė bus įžymi tarp tautų
ir jų palikuonys tarp žmonių.
Kas tik juos regės,
suvoks, jog tai giminė,
kurią Viešpats palaimino.
10 Iš visos širdies džiaugsiuosi Viešpačiu,
džiūgausiu Dievu savuoju,
nes jis mane aprengė išganymo drabužiais
ir apsupo teisumo skraiste
kaip jaunikį, besipuošiantį vainiku,
lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais.
11 Kaip žemė išaugina savąsias ataugas,
kaip sodas suželdina savąsias sėklas,
taip Viešpats Dievas suželdins teisumą ir šlovę
visų tautų akivaizdoje.
