Jeremijo knyga

1 Žodžiai Hilkijo sūnaus Jeremijo,[1] iš kunigų šeimos Anatote, Benjamino žemėje. Viešpaties žodis atėjo jam Amono sūnaus Judo karaliaus Jošijo dienomis – tryliktaisiais jo valdymo metais. Atėjo taip pat ir Jošijo sūnaus Judo karaliaus Jehojakimo dienomis iki vienuoliktųjų Jošijo sūnaus Judo karaliaus Zedekijo metų galo, – iki pat Jeruzalės tremties penkto mėnesio.

A. PRANAŠO ŽODŽIAI IŠ DIEVO SU PASAKOJIMAIS APIE PATĮ PRANAŠĄ

1. Pranašavimai karaliaus Jošijo dienomis

Jeremijo pašaukimas būti pranašu

Man atėjo Viešpaties žodis:
„Dar prieš sukurdamas įsčiose,[2] tave aš pažinau,
dar prieš gimimą tave aš pašventinau, –
pranašu tautoms tave aš paskyriau.“
„Ai ai ai, Viešpatie Dieve! –
sudejavau, –
Štai aš nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“[3]
Bet Viešpats man atsakė:
„Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’
Kur tik tave siųsiu, tu eisi,
ką tik tau liepsiu, – kalbėsi!
Nebijok nieko, nes aš esu su tavimi
ir tave apsaugosiu, – Viešpaties žodis.“
Tuomet Viešpats ištiesė savo ranką
ir palytėjo mano lūpas, tardamas:
„Štai aš dedu savo žodžius į tavo lūpas!
10 Įsidėmėk! Šią dieną tave paskiriu
tautų ir karalysčių prievaizdu,
kad išrautum ir nugriautum,
sunaikintum ir nuverstum,
atstatytum ir atsodintum.“
11 Viešpats toliau kalbino mane, klausdamas: „Ką matai, Jeremijau?“ – „Budriojo medžio[4] šaką“, – atsakiau. 12 Tuomet Viešpats tarė man: „Matai labai gerai! Nes aš budžiu, kad įvykdyčiau savo žodį.“
13 Antrą kartą Viešpats kalbino mane, klausdamas: „Ką matai?“ – „Matau verdantį katilą,[5] svyrantį iš šiaurės“, – atsakiau.
14 Tuomet Viešpats tarė man: „Iš šiaurės išsilies nelaimė ant visų krašto gyventojų!“
15 „Štai aš šaukiu visas šiaurės karalystes, –
Viešpaties žodis. –
Jos ateis, ir kiekvienas karalius pasistatys
savąjį sostą prie Jeruzalės vartų,
priešais jos mūro sienas
ir prieš visus Judo miestus.
16 Taip aš ištarsiu jiems savąjį nuosprendį
už visą jų nedorumą, –
už tai, kad jie mane paliko,
degino smilkalus kitiems dievams
ir garbino savo pačių rankų dirbinius.“
17 „Ogi tu – susijuosk savo strėnas!
Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu!
Nepalūžk nuo jų,
kad tavęs nepalaužčiau jų akyse!
18 O aš – štai padariau tave šiandien sutvirtintu miestu,
geležiniu šulu ir vario siena,
kad būtum prieš visą kraštą:
prieš Judo karalystės karalius ir didžiūnus,
prieš jos kunigus ir visą liaudį.
19 Prieš tave jie kovos, bet tavęs neįveiks,
nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau“, – tai Viešpaties žodis.

IŠNAŠOS

1 Jer 1, 1: Jeremijas, hebrajiškai Jirmejahu, reiškia Viešpats {Jahvė} išaukština. Žodžiai šiame kontekste reiškia Jeremijo istorija. Anatonas – miestelis, Jeremijo gimtinė, apie 6 km į šiaurryčius nuo Jeruzalės, į kurią Saliamonas buvo ištrėmęs kunigą Abjatarą (žr. 1 Kar 2, 26–27). Labai galimas dalykas, kad Jeremijas buvo iš kunigiškosios Abjataro giminės.

2 Jer 1, 5: Jeremijas dar negimęs buvo Dievo paskirtas pranašo tarnybai (žr. Iz 49, 1. 5; Lk 1, 15; Gal 1, 15–16). Pažinau, pašventinau, paskyriau: Dievas pažino Jeremiją, – jį mylėjo ir išsirinko būti savo pranašu. Tautos: Judo karalystės kaimynai – pagonių tautos ir didžiosios Asirijos, Babilonijos, Egipto imperijos, turinčios glaudų ryšį su Judo karalystės likimu.

3 Jer 1, 6: Esu tik vaikas: Jeremijo jaunystė (jis dar neturėjo dvidešimties metų) neturi būti kliūtis pranašo užduočiai. Dievas leis nugalėti jo trūkumus.

4 Jer 1, 11: Budrusis medis: migdolo medžiui būdinga pavasarį pirmajam iš medžių sužydėti, tarsi jis nebūtų žiemą miegojęs. Hebrajiškasis vardas sudaro žodžių žaismą: šaqed – migdolo medis ir šoqed – aš budžiu.

5 Jer 1, 13: Verdantis katilas… iš šiaurės: priešų invazijos įvaizdis. Asirai ir babiloniečiai galėjo užpulti Palestiną tik iš šiaurės.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.