1 Jer 1, 1: Jeremijas, hebrajiškai Jirmejahu, reiškia Viešpats {Jahvė} išaukština. Žodžiai šiame kontekste reiškia Jeremijo istorija. Anatonas – miestelis, Jeremijo gimtinė, apie 6 km į šiaurryčius nuo Jeruzalės, į kurią Saliamonas buvo ištrėmęs kunigą Abjatarą (žr. 1 Kar 2, 26–27). Labai galimas dalykas, kad Jeremijas buvo iš kunigiškosios Abjataro giminės.
2 Jer 1, 5: Jeremijas dar negimęs buvo Dievo paskirtas pranašo tarnybai (žr. Iz 49, 1. 5; Lk 1, 15; Gal 1, 15–16). Pažinau, pašventinau, paskyriau: Dievas pažino Jeremiją, – jį mylėjo ir išsirinko būti savo pranašu. Tautos: Judo karalystės kaimynai – pagonių tautos ir didžiosios Asirijos, Babilonijos, Egipto imperijos, turinčios glaudų ryšį su Judo karalystės likimu.
3 Jer 1, 6: Esu tik vaikas: Jeremijo jaunystė (jis dar neturėjo dvidešimties metų) neturi būti kliūtis pranašo užduočiai. Dievas leis nugalėti jo trūkumus.
4 Jer 1, 11: Budrusis medis: migdolo medžiui būdinga pavasarį pirmajam iš medžių sužydėti, tarsi jis nebūtų žiemą miegojęs. Hebrajiškasis vardas sudaro žodžių žaismą: šaqed – migdolo medis ir šoqed – aš budžiu.
5 Jer 1, 13: Verdantis katilas… iš šiaurės: priešų invazijos įvaizdis. Asirai ir babiloniečiai galėjo užpulti Palestiną tik iš šiaurės.