Dvi pintinės figų
24 1 [1]Viešpats man parodė dvi figų pintines, padėtas prieš Viešpaties Šventyklą. Tai buvo po to, kai Babilono karalius Nebukadnezaras ištrėmė iš Jeruzalės ir nugabeno į Babiloną Jehojakimo sūnų Judo karalių Jekoniją ir Judo didžiūnus, amatininkus bei meistrus.
2 Vienoje pintinėje figos buvo labai geros – ankstyvosios, o kitoje pintinėje figos buvo labai prastos, – tokios prastos, jau nebevalgomos.
3 Kreipėsi į mane Viešpats: „Ką tu matai, Jeremijau?“ – „Figas, – atsakiau, – gerosios figos – labai geros, bet prastosios – labai blogos, tokios blogos, jog jau nebevalgomos.“
4 Tuomet išgirdau Viešpaties žodį:
5 „Taip kalbėjo Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš laikau Judo tremtinius, kuriuos išsiunčiau iš šitos vietos į kaldėjų kraštą, tokiais gerais, kaip šios gerosios figos.
6 Aš rūpinsiuos jų gerove ir grąžinsiu juos į šitą kraštą. Aš atstatysiu juos, o ne griausiu, atsodinsiu juos, o ne rausiu.
7 Aš duosiu jiems širdį, kad pripažintų mane, jog esu Viešpats. Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas, nes jie visa širdimi sugrįš pas mane.
8 Bet Judo karalių Zedekiją, jo didžiūnus, Jeruzalės likutį – išlikusį krašte ir apsigyvenusį Egipte – aš laikysiu prastomis figomis, tokiomis prastomis, jog jau nebevalgomos, – taip kalbėjo Viešpats.
9 Aš padarysiu juos siaubo reginiu visoms žemės karalystėms, gėda, patarle, pajuoka, keiksmu visose vietovėse, į kurias juos nublokšiu.
10 Siųsiu jiems kalaviją, badą ir marą, kol jie visiškai pradings iš krašto, kurį daviau jiems ir jų tėvams’.“
