• ©

    Info apie Biblijos teksto-knygos leidimą ir copyright

  • ⇱

    Skyriaus lango URL (aktyvus linkas, jį nuspaudus langas tampa pirmu.

Vestuvės Kanoje

2 1 Trečią dieną Galilėjos Kanoje[1] buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. 2 Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. 3 Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“ 4 Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie?[2] Dar neatėjo mano valanda!“ 5 Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“ 6 Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų[3] talpos. 7 Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens.“ Jie pripylė sklidinus. 8 Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui.“ Tie nunešė. 9 Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prievaizdas pasišaukė jaunikį 10 ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei.“ 11 Tokią ženklų[4] pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį. 12 Paskui jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas.

Šventyklos orumas

13 Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 14 Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. 15 Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. 16 Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ 17 Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.[5]
18 Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ 19 [6]Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ 20 Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ 21 Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. 22 Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

Žmonių pažinimas

23 Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą[7], matydami jo daromus ženklus. 24 Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo[8]. 25 Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.
❮
❯
  • ©

    Info apie Biblijos teksto-knygos leidimą ir copyright

  • ⇱

    Skyriaus lango URL (aktyvus linkas, jį nuspaudus langas tampa pirmu.

NUORODOS ĮVADAI SANTRUMPOS PRIEDAI
Išnašos Sąsajos

IŠNAŠOS

1 Jn 2, 1: Kana – mažas miestelis netoli Nazareto.

2 Jn 2, 4: O kas man ir tau?: pasakymas, dažnai pasitaikąs biblinėje kalboje. Jis čia reiškia: Palūkėk, nesiskubink! Moterie – pas mus neįprastas sūnaus kreipinys į motiną. Jis pasikartoja ir Jn 19, 26. Manoma, jog tai aliuzija į Pradžios knygą (3, 15), kalbančią apie būsimą moterį – piktosios dvasios nugalėtoją. Tas kreipinys ypač svarbiais atvejais (pradedant viešąjį veikimą ir mirštant) kaip tik pabrėžia Marijos didybę ir ryšį su pirmąja Ieva.

3 Jn 2, 6: Saikas (gr. metretes) – apie 38–40 litrų.

4 Jn 2, 11: Stebuklų – gr. ženklų. Toliau bus vartojamas šis Jn būdingas terminas nuostabiems Viešpaties darbams pažymėti. Jn ypač pabrėžė stebuklų dvasinę prasmę – jie amžinojo išganymo ženklai.

5 Jn 2, 17: Čia matome šventos rūstybės pavyzdį.

6 Jn 2, 19–21: Pačioje savo viešojo darbo pradžioje Jėzus žino visa, kas jo laukia, ir jau kalba apie savo mirtį ir prisikėlimą.

7 Jn 2, 23: Jo vardą – jį (iškilminga semitinė forma).

8 Jn 2, 24: Jais nepasitikėjo, arba savęs jiems nepatikėjo, t. y. neapreiškė jiems savo pasiuntinybės paslapčių.

SĄSAJOS

❮
❯
✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.