1 Kun 18, 1–30: Būdama šventoji tauta, atskirta nuo tautų ypatingam santykiui su Viešpačiu, Izraelis negali pamėgdžioti kitų tautų papročių (24–29 eilutės; žr. Kun 11, 44–45). Nors Kunigų knygos įstatai ir įsakai turi ryšį su Sinajaus kalnu, kai kurie tekstai atspindi laikotarpį po Kanaano krašto užkariavimo (25 ir 27 eilutė).
2 Kun 18, 6–18: Dvylikos lytinių draudimų sąrašas (plg. su dvylika prakeikimų Įst 27). Draudimai išreiškiami tartum jie liestų tik izraeliečių visuomenės vyrus. Žinoma, tos pačios giminingumo ir šeimyniškų ryšių normos liečia ir moteris.
3 Kun 18, 16: Neatidengsi nuogumo savo brolio žmonos: šio įsako nepaisė Erodas Antipas, ir jį smerkė Jonas Krikštytojas. Žr. Mk 6, 18. Levirato, t. y. svainio, vedybos buvo šio įsako išimtis. Žr. Įst 25, 5.
4 Kun 18, 21: ... paaukotas Molechui: užuomina apie kanaaniečių paprotį aukoti vaikus kruvina auka dievui Molechui. Kūdikiai būdavo nužudomi, o paskui sudeginami. Žr. Ez 16, 20–22; 20, 26. 31; 23, 37.