Michėjo knyga

A. BAUSMĖ IZRAELIUI UŽ NUODĖMES

Dievo teismas

1 Viešpaties žodis, atėjęs Michėjui iš Morešeto, pranašavusiam apie Samariją ir Jeruzalę Judo karalių Jotamo, Ahazo ir Hezekijo dienomis.
Klausykitės, visos tautos,
išgirskite, visi gyvenantieji žemėje!
Tebūna Viešpats Dievas liudytojas prieš jus,
Viešpats iš savo šventosios buveinės![1]
Štai! Viešpats palieka savo buveinę, –
nužengs ir eis žemės aukštumomis.
Po juo kalnai sutirps ir nutekės žemyn į slėnius
kaip vaškas arti ugnies,
kaip vandenys, pilami ant stataus šlaito.
Visa tai už Jokūbo nusikaltimą
ir už Izraelio namų nuodėmes.
Koks gi Jokūbo nusikaltimas? Argi ne Samarija?
Kokia gi Judo aukštumų vieta? Argi ne Jeruzalė?
Todėl paversiu Samariją griuvėsiais tuščiame lauke,
vieta vynuogynams veisti.
Sumesiu į slėnį jos akmenis, atidengsiu jos pamatus.
Bus sudaužyti visi jos drožiniai,
sudegintas ugnyje visas jos kekšavimo[2] atlygis
ir sunaikinti visi jos stabai.
Juk kaip kekšės atlygį ji juos sutelkė,
todėl kekšės atlygiu jie vėl taps.
Dėl to raudosiu ir vaitosiu; vaikščiosiu basas ir nuogas,
raudosiu liūdnai kaip šakalai,
liūdėsiu kaip stručiai.
Jos žaizda neišgydoma, nes apėmė Judą,
pasiekė net mano tautos vartus, pačią Jeruzalę.
10 [3]Gate to neskelbkite,
nuo ašarų susilaikykite,
Bet-Leafroje dulkėse raitykitės.
11 Eikite sau,
Šafiro gyventojai, nuogi ir susigėdę;
neišeina Zaanano gyventojai;
Bet-Ezelis vaitoja, atims jums savo paramą.
12 Nors Maroto gyventojai tikėjosi palaimos,
tačiau atėjo iš Viešpaties nelaimė
prie Jeruzalės vartų.
13 Kinkykite žirgus į kovos vežimus, Lachišo gyventojai!
Lachišai, buvai nuodėmės pradžia Siono dukrai,
nes Izraelio nusikaltimai turi pradžią tavyje!
14 Todėl duosi atsisveikinimo dovanas Morešet-Gatui;
Achzibo namai bus apgaulė Izraelio karaliams.
15 Vėl atvesiu jums užkariautoją, Marešos gyventojai;
Izraelio šlovė ateis į Adulamą.
16 Nusiskusk galvą,[4] rauk plaukus dėl savo išpaikintų vaikų,
pasidaryk plika kaip erelis,
nes jie išėjo iš tavęs į tremtį.

IŠNAŠOS

1 Mch 1, 2: ... šventosios buveinės: dangiškoji Dievo Šventykla. Pranašas aprašo teofaniją – Dievo apsireiškimą.

2 Mch 1, 7: Neištikimos tautos palyginimo su prostitute ištaka buvo Ozėjo pranašystė. Ozėjas turėjo mintyje apeiginę prostituciją, – t. y. lytinę techniką garbinant Baalą ir Aštartę, gamtos apvaisinimo jėgas. Pranašai dažnai palygina žydų tautą su prostitute. Žr. Oz 4, 14; Am 2, 7–8.

3 Mch 1, 10–15: Minimi Judo karalystės miestai ir vietovės buvo Morešeto kaimynystėje. Sancheribo invazija 701 m. prieš Kristų, nuožmiai nuniokojusi pranašo Michėjo gimtinę, buvo įspėjimas, kad ir Jeruzalė turės patirti Dievo bausmę. Hebrajiškame tekste pranašas sukuria žodžių žaismą, panaudodamas miestų ir vietovių vardus. Atkurti šį žaismą vertime nėra įmanoma.

4 Mch 1, 16: Galvą nusiskusti ir barzdos plaukus rauti žydų visuomenėje buvo gedulo ženklai. Žr. Iz 3, 24; Am 8, 10.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.