Michėjo knyga
A. BAUSMĖ IZRAELIUI UŽ NUODĖMES
Dievo teismas
1 1 Viešpaties žodis, atėjęs Michėjui iš Morešeto, pranašavusiam apie Samariją ir Jeruzalę Judo karalių Jotamo, Ahazo ir Hezekijo dienomis.
2 Klausykitės, visos tautos,
išgirskite, visi gyvenantieji žemėje!
Tebūna Viešpats Dievas liudytojas prieš jus,
Viešpats iš savo šventosios buveinės![1]
3 Štai! Viešpats palieka savo buveinę, –
nužengs ir eis žemės aukštumomis.
4 Po juo kalnai sutirps ir nutekės žemyn į slėnius
kaip vaškas arti ugnies,
kaip vandenys, pilami ant stataus šlaito.
5 Visa tai už Jokūbo nusikaltimą
ir už Izraelio namų nuodėmes.
Koks gi Jokūbo nusikaltimas? Argi ne Samarija?
Kokia gi Judo aukštumų vieta? Argi ne Jeruzalė?
6 Todėl paversiu Samariją griuvėsiais tuščiame lauke,
vieta vynuogynams veisti.
Sumesiu į slėnį jos akmenis, atidengsiu jos pamatus.
7 Bus sudaužyti visi jos drožiniai,
sudegintas ugnyje visas jos kekšavimo[2] atlygis
ir sunaikinti visi jos stabai.
Juk kaip kekšės atlygį ji juos sutelkė,
todėl kekšės atlygiu jie vėl taps.
8 Dėl to raudosiu ir vaitosiu; vaikščiosiu basas ir nuogas,
raudosiu liūdnai kaip šakalai,
liūdėsiu kaip stručiai.
9 Jos žaizda neišgydoma, nes apėmė Judą,
pasiekė net mano tautos vartus, pačią Jeruzalę.
10 [3]Gate to neskelbkite,
nuo ašarų susilaikykite,
Bet-Leafroje dulkėse raitykitės.
11 Eikite sau,
Šafiro gyventojai, nuogi ir susigėdę;
neišeina Zaanano gyventojai;
Bet-Ezelis vaitoja, atims jums savo paramą.
12 Nors Maroto gyventojai tikėjosi palaimos,
tačiau atėjo iš Viešpaties nelaimė
prie Jeruzalės vartų.
13 Kinkykite žirgus į kovos vežimus, Lachišo gyventojai!
Lachišai, buvai nuodėmės pradžia Siono dukrai,
nes Izraelio nusikaltimai turi pradžią tavyje!
14 Todėl duosi atsisveikinimo dovanas Morešet-Gatui;
Achzibo namai bus apgaulė Izraelio karaliams.
15 Vėl atvesiu jums užkariautoją, Marešos gyventojai;
Izraelio šlovė ateis į Adulamą.
16 Nusiskusk galvą,[4] rauk plaukus dėl savo išpaikintų vaikų,
pasidaryk plika kaip erelis,
nes jie išėjo iš tavęs į tremtį.