C. PAMOKYMAS

Ko Dievas nori iš savo tautos?

6 Klausykitės, ką Viešpats sako:
– Pakilk, paskelbk savo bylą kalnų akivaizdoje,
tegirdi kalvos tavo balsą!
Klausykitės jūs, kalnai, apie Viešpaties bylą
ir jūs, patvarieji žemės pamatai,
nes Viešpats kelia bylą savo tautai,
skelbia ieškinį Izraeliui.
„Mano tauta, ką aš tau padariau?
Kuo gi tave nuvarginau? Atsakyk man!
Juk išvedžiau tave iš Egipto žemės,
išpirkau tave iš vergijos namų ir tave vesti pasiunčiau
Mozę, Aaroną ir Mirjamą.
Mano tauta, atsimink,
ką buvo sumanęs Moabo karalius Balakas,
ką jam atsakė Beoro sūnus Baalamas
ir kas nutiko nuo Šitimų iki Gilgalo,[1]
kad žinotumei Viešpaties teisumo darbus.“
[2]„Kuo nešinas ateisiu į Viešpaties Artumą
ir nusilenksiu aukštybių Dievui?
Ar ateisiu su deginamosiomis aukomis,
su mituliais veršiais?
Argi Viešpats bus patenkintas tūkstančiais avinų,
plūstančia srove aliejaus?
Ar atiduosiu savo pirmagimį[3]
už savo nusikaltimą, savo kūno vaisių
už savo nuodėmę?“
Marusis, jis tau pasakė, kas yra gera
ir ko iš tavęs Viešpats reikalauja: tik daryti, kas teisinga,
mylėti ištikima meile
ir nuolankiai eiti su savo Dievu.
Viešpaties balsas šaukia miestui[4]
{gili išmintis pagarbiai bijoti tavo vardo}:
„Klausykitės, gimine ir miesto taryba!
10 Ar aš galiu nematyti nedorai įsigytų turtų
nedorėlių namuose
ir keikiamos sumažintos efos?
11 Ar aš galiu pakęsti nesąžiningas svarstykles
ir neteisingų svarsčių maišą?
12 Tavo turtuoliai smurtauja;
tavo gyventojai meluoja dvilinkais liežuviais.
13 Todėl aš tave ir parbloškiau,
nuniokodamas už tavo nuodėmes.
14 Tu valgysi, bet sotus nebūsi, –
amžinai kankins tave alkis;
tu įsigysi, bet neišsaugosi, – jei ką ir išsaugotum,
perduosiu kalavijui.
15 Tu sėsi, bet nepjausi,
spausi alyvas, bet aliejumi nesitepsi;
traiškysi vynuoges, bet vyno negersi.
16 [5]Laikeisi Omrio įstatų,
visų Ahabo namų darbų ir sekei jų užmojus.
Todėl padarysiu tave tyrlaukiais,
o tavo gyventojus pajuoka, –
turėsi pakelti mano tautos panieką.“

IŠNAŠOS

1 Mch 6, 5: ... nuo Šitimų iki Gilgalo: nuo rytinio Jordano upės šono iki vakarinio, – turima omenyje įvykiai, kuriuos aprašo Joz 3–5 tekstas. Atsimenami Dievo gailestingumo darbai Izraeliui, pradedant Išėjimu iš Egipto (4 eilutė), ir žmonių dėkingumo stoka.

2 Mch 6, 6–8: Žmonės, vardydami įvairias aukas, klausia, kaip jie turėtų garbinti Viešpatį. Pranašas atsako, kad aukos be nuoširdaus atsidavimo Dievui neturi jokios vertės. Šis tekstas yra viena iš šauniausių įžvalgų į pranašų mokymą apie religiją. Žr. Jok 1, 27.

3 Mch 6, 7: ... atiduosiu savo pirmagimį: nedori žydų karaliai, veikiami kanaaniečių religijos, įvedė į Dievo tautos religiją kruviną pirmagimių auką. Žr. 2 Kar 16, 3; 21, 6.

4 Mch 6, 9: ... miestui: Jeruzalei, įkūnijusiai visos Judo karalystės nuodėmes.

5 Mch 6, 16: Judo karalystė, sekdama Izraelio, Šiaurinės karalystės, pavyzdžiu, perėmė Omrio ir Ahabo sinkretizmą (žr. 2 Kar 16, 25–34) ir pamėgdžiojo ne tik pusiau pagonišką Dievo garbinimą, bet ir visuomeninį gyvenimo būdą.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.