1 Mt 5, 3–12: Palaiminti: tikrai laimingi. Šie vad. 8 palaiminimai yra Dievo Karalystės žemėje programa ir krikščioniškojo tobulumo santrauka. Kiekvienas palaiminimas kokiu nors nauju atspalviu paryškina vieną bendrą dvasią: Dievas aukščiau už visa!
2 Mt 5, 3: Beturčio dvasią turi tas, kas Dievą brangina labiau už visas žemiškas gėrybes, žinodamas, kad pastarosios Dievo akyse yra niekis; tas, kuris nesiremia žmonių galia, o visko tikisi iš Dievo. Paprastumas, neturtas, kūdikiška dvasia yra sąlygos įeiti į Dievo Karalystę žemėje ir amžinąją jo Karalystę danguje.
3 Mt 5, 5: Žemę: amžinąją laimę – kaip išrinktoji tauta gavo Pažadėtąją žemę, taip romieji gaus dalį Mesijo viešpatystėje.
4 Mt 5, 13: Druska teikia maistui skonį ir apsaugo nuo gedimo. Taip ir tikintysis turi žmonių pasaulį apsaugoti nuo sugedimo, padaryti jį geresnį, suderintą su Dievu.
5,6 Mt 5, 17: Kaip Kristus įvykdo ST, matyti iš tolesnio teksto. Jis sutvirtina moralinius ST reikalavimus, pabrėždamas jų vidinį momentą. Pagrindinė Kalno pamokslo tema: krikščionių poelgiai turi viršyti Mozės Įstatymo ir pagonių etikos reikalavimus.
7 Mt 5, 18: Raidelė – gr. iota; kalbama apie mažiausią hebr. raidę (jod).
8 Mt 5, 21: Esate girdėję – Senajame Testamente; protėviams – seniesiems izraelitams, gavusiems Mozės Įstatymą (plg. Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygas).
9 Mt 5, 22: Pusgalvi – gr. raka, atitinkamo aramėjų ž. transkripcija; beproti – šis keiksmas prikišdavo bedievybę: panieką Dievui.
10 Mt 5, 27: Kadangi bibliniais laikais žmonės tuokdavosi labai jauni, tai VI Dievo įsakymas ir šis Kristaus įspėjimas tiesiog mini tik svetimavimą. Aišku, tas pat tinka paleistuvystei ir kitoms ištvirkavimo nuodėmėms.
11 Mt 5, 32: Ištvirkavimo atvejis: neteisėta, netikra santuoka, draudžiama Įstatymo nuostatų (plg. Kun 18, 6–18). Neteisėtą sugyvenimą nutraukus, nebus svetimavimo, jeigu ves kitą ar ištekės už kito.
12 Mt 5, 33: Arba: Kreivai neprisiek, bet ištesėk...
13 Mt 5, 34: Izraelitų kazuistai buvo išsigalvoję prisiekinėti žeme, dangumi ir kt. kūriniais; tokią priesaiką esą galima ir sulaužyti, nes ne Viešpačiu prisiekta. Todėl Kristus draudžia ir šitokį prisiekinėjimą.
14 Mt 5, 39: Nesipriešinti: nemokėti piktu už pikta; tačiau nereiškia, kad reikėtų pataikauti blogiui apskritai (Gal 2, 11; Jok 4, 7).
15 Mt 5, 40: Apsiausto pagal ST nuostatus (Iš 22, 26) už skolas paimti negalima. Tai būdingas ST humaniškumo bruožas – saugoti žmogaus pragyvenimo minimumą.
16 Mt 5, 43: ST nėra įsakymo neapkęsti priešų. Tačiau, pvz., Kumrano bendruomenė laikė neapkęstinais ir atiduotinais Dievo rūstybei visus, kurie jai nepriklausė.
17 Mt 5, 44: Kituose rankraščiuose: Mylėkite savo priešus, gera darykite tiems, kurie jūsų nekenčia, melskitės už savo persekiotojus ir šmeižėjus.
18 Mt 5, 45: Sausringose Artimųjų Rytų šalyse lietus – palaimos ženklas.
19 Mt 5, 48: Tokie tobuli: tokie geri, atlaidūs, gailestingi (plg. Lk 6, 36).