1,2 Oz 1, 1 – 3, 5: Šie skyriai yra laikomi pranašo biografija – asmeninė pranašo šeimos tragedija, vaizduojanti Dievo santykį su savo tauta – Izraeliu. Ozėjo moterystė su moterimi kekše vaizduoja Izraelio neištikimybę savo Viešpačiui. Taip pat simboliški ir vaikų vardai (Oz 1, 4–9). Viešpats pasmerkia šią neištikimybę ir paskiria bausmę, bet kartu pažada būti atlaidus, jeigu tauta taisysis ir grįš į ištikimybę. Dievo bausmė turi tikslą pagydyti. 3 skyriuje Ozėjas priima sugrįžtančią žmoną, bet tik sąlygiškai, ir pavaizduoja kantrią Dievo meilę savo tautai – Izraeliui bei viltį, kad ji sugrįš.
3 Oz 1, 2: ... žmona moterį kekšę: Tai nebūtinai reiškia, kad Gomerė buvo pagonių šventnamio kekšė, kada ji tapo Ozėjo žmona. Aprašoma vėlesnė Gomerės būklė. Taigi kai Ozėjas vedė Gomerę, ji dar nebuvo šventnamio kekšė, nors, Ozėjui vėliau žiūrint į praeitį, jai buvo lemta tapti tokia.
4 Oz 1, 4: ... vardu Jezrėelis: strateginis slėnis Izraelio šiaurėje. Čia Izraelio kariuomenės vadas Jehu’as užbaigė Omrio dinastiją kruvinomis žudynėmis (žr. 2 Kar 9–10). Jeroboamas II buvo paskutinis Jehu’o dinastijos karalius. Šio teksto pranašystė išsipildė nužudymu jo sūnaus, valdžiusio tik šešerius metus (žr. 2 Kar 15, 8–10). Jezre-El reiškia Dievas sėja ir atkreipia dėmesį į Jehu’o dinastijos nuodėmę bei pranašauja bausmę už kruvinąsias žudynes.
5 Oz 1, 6: ... Lo-Rūhama: Ta, kurios nepasigailima – simbolinis dukters vardas. Pasigailėjimas, kurio nepatirs Izraelis, yra laisva Dievo meilė, vedanti Dievą nugalėti blogį – nuodėmę gerumu.
6 Oz 1, 7: Šis tekstas, atskiriantis Judo karalystę nuo Dievo bausmės, yra vėlesnis priedas, nes Ozėjo pranašiškoji veikla buvo susijusi su šiaurine Izraelio karalyste. Antroji teksto dalis pabrėžia Dievo galybę, – jam nereikia žmogaus priemonių savo užmojui įvykdyti. Turbūt daroma užuomina apie Jeruzalės išgelbėjimą Sancheribo užpuolimo metu (žr. 2 Kar 19, 35–37).
7 Oz 1, 9: ... Lo-Ammi: Ne mano tauta – simbolinis sūnaus vardas. Vaizduojamas Sandoros tarp Dievo ir Izraelio nutraukimas (žr. Iš 6, 7; 19, 5; Iz 40, 1; Jer 31, 31–34).