14 1 Samarija turės išpirkti savo kaltę,
nes ji maištavo prieš savo Dievą.
Jie kris nuo kalavijo,
jų mažyliai bus sutraiškyti
ir jų nėščios moterys perskrostos.
Nuoširdus atsivertimas
2 Grįžk, Izraeli, pas Viešpatį, savo Dievą,
nes tu sukniubai per savo kaltę.
3 Pasiimkite su savimi žodžius
ir sugrįžkite pas Viešpatį.
Sakykite jam: „Atleisk visas kaltes, priimk, kas gera,
ir mes tau aukosime savo lūpų vaisių.
4 Asirija mūsų neišgelbės,
ant žirgų mes nebesėsime, savo rankų darbams
daugiau nebesakysime: ‘Mūsų Dievas’.
Tu parodai našlaičiui gailestingumo.“
5 Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi,
nes mano įniršis nuo jų nusigręžė.
6 Izraeliui būsiu lyg rasa, – jis žydės kaip lelija,
įleis šaknis kaip Libano {kedrų}.
7 Skleisis jo atžalos,
jo grožybė bus kaip alyvmedžio,
o kvapnumas kaip Libano.
8 Vėl jie gyvens mano paunksnėje, vėl augins javus;
žydės jie kaip vynmedis,
kvepės kaip Libano vynas.
9 Efraimai, ką aš turiu bendra su stabais?
Tai aš, kuris išklauso ir rūpinasi tavimi.
Aš esu lyg amžinai žaliuojantis kiparisas,
tavo ištikimybė ateina iš manęs.
Baigiamasis žodis
10 Kas yra išmintingas, tesvarsto šiuos dalykus,
kas yra protingas, juos težino.
Tiesūs Viešpaties keliai, jais teisieji eina,
o nusidėjėliai juose suklumpa.[1]
