IŠNAŠOS

1 Oz 4, 4–11: Ozėjas yra ypač griežtas Izraelio – Šiaurinės karalystės – kunigams, kurie, išnaudodami izraeliečių dėmesį religijai, iš tikrųjų puoselėjo izraeliečių svetimavimą. Kunigai mito iš aukų, kurias žmonės nešė į Šventyklą, atsiprašydami už savo nuodėmes. Ozėjas priskiria prie kunigų ir pranašus, kurie dažnai buvo neverti savo pašaukimo. Žr. Jer 2, 8; 4, 9–10; 6, 13–14; 23, 9–40.

2 Oz 4, 12: ... rąstagalio: stabas, padarytas iš medžio, naudotas būrimams.

3 Oz 4, 14: ... skerdžia aukas su šventovės kekšėmis: Kanaano žemdirbių šventnamių apeiginę prostituciją izraeliečiai perėmė net Sandoros Dievui garbinti. Taigi svetimavimas Ozėjo pranašystėje turi dvigubą prasmę: religinis – neištikimybė Dievui dėl stabų garbinimo lytinėmis apeigomis ir šeimyninis – neištikimybė šeimoje. Ozėjas stabų garbinimą vadina svetimavimu.

4 Oz 4, 15: Gilgalas: šventovė į šiaurę nuo Betelio, kur buvo šventovės pranašų draugija (žr. 2 Kar 2, 1–3; 4, 38). Ir Judo – Pietinė karalystė – turėjo vietovę tuo pačiu vardu (žr. Joz 4, 19–20). Bet-Avenas: pažodžiui Nedorumo namai yra Ozėjo duota pravardė Bet-Eliui – Dievo namams. Betelis buvo viena iš Izraelio – Šiaurinės karalystės – neteisėtų šventyklų. Žr. 1 Kar 12, 26–30.

5 Oz 4, 17: Efraimas: pagrindinė Izraelio – Šiaurinės karalystės dalis. Ozėjo pranašiškos tarnybos metu tik Efraimas buvo likęs sau pavaldus, nes asirai buvo užėmę Izraelio žemes Transjordanijoje ir Galilėjoje.

6 Oz 4, 19: Tremtis tarsi viesulas užklups izraeliečius. Stabų garbinimas juos nuvedė į pražūtį.

SĄSAJOS