LVK (Rubšio, Kavaliausko vertimas; katalikų redakcija)
1 Oz 5, 1: Mizpa: turbūt vietovė Transjordanijoje, tuomet buvusi Izraelio – Šiaurinės karalystės – valdose. Žr. Joz 11, 8.
2 Oz 5, 1: Taboras: kalnas rytinėje Jezrėelio slėnio pusėje.
3 Oz 5, 8–14: Šis tekstas primena Sirijos ir Efraimo karą su Judo karalyste 735–734 m. prieš Kristų, – aramėjų ir izraeliečių koalicija bandė nuversti nuo sosto Judo karalių. Judo karalystė, Asirijos padedama, apsigynė. Asirija nuniokojo ir Siriją, ir Efraimą – Izraelį. Žr. 2 Kar 16, 5–9. Pranašas Ozėjas pasmerkia už karą ir Izraelį, ir Judą.
4,5 Oz 5, 8: Įsiveržimas į Izraelį – į Gibeos ir Ramos – šiaurinius Judo karalystės miestus.
6 Oz 5, 10: ... prilygo tiems, kurie perkelia laukų ribas: užpuolikai palyginami su neteisėtu elgesiu žydų tautoje. Žr. Įst 19, 14; 27, 17; Pat 23, 10–11.
7 Oz 5, 11: ... sąmoningai ėjo paskui melą: sąjunga su Aramu – Sirija, pranašo žodžiais, buvo melas, arba tuščios pastangos.
8 Oz 5, 12: ... kandis ... puvimas: vidinis tautos supuvimas apreikš Dievo bausmę abiem karalystėms – Izraeliui ir Judui.
9 Oz 5, 13: ... Efraimas kreipėsi į ... didįjį karalių: 738 m. prieš Kristų Izraelio karalius Manahemas turėjo mokėti duoklę Asirijos karaliui Tiglat-Pileserui III, nes jau buvo tapęs jo vasalu (žr. 2 Kar 15, 19–20). Bijodamas Sirijos ir Efraimo invazijos, ir Judo karalius Ahazas pavedė save ir savo karalystę Tiglat-Pileserui (žr. 2 Kar 16, 7–9).
10 Oz 5, 13: Didysis karalius: Asirijos karalių vartotas titulas.
11 Oz 5, 15: Viešpats pasitraukia nuo Izraelio, nes nori, kad jie suvoktų Sandoros įsipareigojimus ir sugrįžtų į ištikimą santykį.