Ozėjas paskelbia Izraeliui bausmę
9 1 Nesilinksmink, Izraeli,
nedžiūgauk kaip daro kitos tautos,
nes, atsitraukdama nuo savo Dievo, elgeisi kaip kekšė.
Tu mėgai kekšės užmokestį kiekviename klojime.[1]
2 Klojimas ir vyno spaudykla jų nemaitins,
naujo vyno jiems pritrūks.
3 Jie nebegyvens Viešpaties krašte,
Efraimas turės sugrįžti į Egiptą,
ir Asirijoje jie valgys nešvarų maistą.
4 Vyno atnašų Viešpačiui jie nebelies,
jų skerdžiamosios aukos nebus jam malonios,
bet jiems bus kaip šermenų duona.[2]
Visi, kas ją valgys, taps nešvarūs,
nes jų duona bus tik jų alkiui,
į Viešpaties Namus ji nepateks.
5 Ką jūs darysite iškilmės dieną
ir Viešpaties šventės dieną?[3]
6 Net jeigu jie ištrūktų iš pražūties, Egiptas juos surinks,
Mofas {Memfis} juos palaidos.
Jų brangius sidabro daiktus paveldės dilgėlės,
o jų palapinėse augs erškėčiai.
7 Atėjo bausmės dienos, atėjo atlygio dienos, –
Izraelis tai žino!
„Pranašas yra kvailas, dvasios vyras – pamišęs!“
Kadangi yra didelė tavo kaltė,
didelis yra ir priešiškumas.
8 Efraimo sargybinis mano Dievui yra pranašas,
tačiau medžiotojo žabangos ant visų jo kelių
ir priešiškumas jo Dievo Namuose.
9 Jie skendi ištvirkimo liūne kaip Gibeos dienomis.[4]
Jis atsimins jų kaltę, nubaus už nuodėmes.
10 Lyg vynuoges dykumoje aš radau Izraelį.
Lyg pirmą vaisių
ant pirmųjų metų figmedžio
aš pamačiau jūsų protėvius.
Bet kai jie atėjo į Baal-Peorą,[5] jie atsidavė Gėdai
ir tapo pasibjaurėtini
kaip ir jų pamiltas daiktas.
11 Efraimo garbė nuskris kaip paukštis, –
ten nei gims, nei pastos, nei užmegs vaisių!
12 Net jeigu jie užaugintų vaikų,
padarysiu juos bevaikius,
nė vienas nebus paliktas.
Ai, vargas jiems, kai juos palieku!
13 Efraimas,[6] kai jį pamačiau, buvo kaip jauna palmė,
pasodinta gražioje lankoje,
bet dabar Efraimas turi išvesti savo vaikus žudynėms.
14 Duok jiems, Viešpatie! Ką jiems duosi?
Duok jiems nevaisingą gimdą[7] ir užtrūkusias krūtis.
Gilgalo nusikaltimas
15 Visas jų nedorumas prasidėjo Gilgale;
taip, ten pradėjau jų neapkęsti.
Už jų nedorus darbus
išvarysiu juos iš savo namų.
Daugiau jų nebemylėsiu,
visi jų didžiūnai yra maištininkai.
16 Efraimas palaužtas, – jų šaknis nudžiūvusi, jie vaisių nebeduos.
Nors jie ir gimdytų, –
išžudysiu jų gimdos numylėtinius.
17 Mano Dievas juos atmes, nes jie jo neklausė, –
taps jie klajūnais tarp tautų.