125 Dievas[1] saugo savo tautą

1 [2]Pakopų giesmė.
I
Kas Viešpačiu pasitiki,
yra lyg Siono kalnas, –
niekad nesvyruoja, tveria amžinai.
2 Kaip kalnai supa Jeruzalę,
taip Viešpats saugo savo tautą
ir dabar, ir per amžius.
II
3 Nedorėlių skeptras niekad neslėgs krašto,
skirto teisiesiems,
idant teisieji netiestų rankų nedorumui.
III
4 Daryk gera, Viešpatie, geriesiems
ir žmonėms doros širdies.
5 Bet tuos, kurie eina savo kreivais keliais,
nuvys Viešpats kartu su nedorėliais.
Tebūna ramybė Izraeliui!

IŠNAŠOS

1 Ps 125, 1–5: Maldavimas, kuriame žmonės, patvirtindami savo pasitikėjimą Viešpaties globa (I), prašo, kad baigtųsi nedorųjų viešpatavimas (II) ir gerieji galėtų džiaugtis Dievo palaima (III).

2 Ps 125, 1–2: Nors pati Jeruzalė yra ant aukšto kalno, ją supa dar aukštesnių kalnų virtinės.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.