129 Trapi[1] nedorėlių laimė

1 Pakopų giesmė.
I
„Nuo pat jaunystės buvau labai priešų engiamas“,
nūn tesako Izraelis, –
2 buvau labai priešų puolamas nuo pat jaunystės,
bet jie manęs nenugalėjo.
3 Lyg artojai jie arė man nugarą,[2]
arimais ją pavertė.
4 Teisus yra Viešpats, –
jis sutraukė nedorėlių virves.
II
5 Tepasitraukia sugėdinti visi,
kas nekenčia Siono.
6 Tebūna jie lyg stogų žolė,[3]
kuri nuvysta anksčiau, negu užauga.
7 Pjovėjas jos nesurenka nė saujos,
nė pėdų rišėjas neturi ko neštis.
8 [4]Tenesako praeiviai: „Viešpaties palaiminimas jums!
Laiminame jus Viešpaties vardu!“

IŠNAŠOS

1 Ps 129, 1–8: Apverkdami nelaimes, kurios taip dažnai buvo Izraelio dalia (I), prašo, kad jų priešai būtų nugalėti (II).

2 Ps 129, 3: ... arė man nugarą: Izraelio miestai buvo paversti ariamais laukais. Be to, Izraelio gyventojai buvo plakami kaip vergai.

3 Ps 129, 6–7: ... stogų žolė: plokšti Palestinos namų stogai buvo dengti molio sluoksniu; po lietaus molyje išdygusi žolė negalėdavo pakelti kaitrios saulės ir buvo bevertė.

4 Ps 129, 8: Taip pjovėjai sveikindavo vieni kitus. Žr. Rut 2, 4.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.