LVK (Rubšio, Kavaliausko vertimas; katalikų redakcija)
1 Ps 14, 1–7: Sielvartaudamas dėl nedorėlių dorovinio sugedimo (I), psalmininkas pranašauja, kad jie bus nubausti (II) ir meldžiasi už savo tautą (III). Ši psalmė yra bemaž visiškai panaši į Ps 53.
2 Ps 14, 4: Jie ryja mano tautą: dažnas posakis – įvaizdis – pranašų knygose.
3 Ps 14, 5: Ten, kur nereikia bijoti: Ten – nuoroda į Sioną, kur Viešpats apreikš savo galybę. Apie paslaptingą baimę, kylančią be matomos priežasties žr. Kun 26, 36; Įst 28, 67; 2 Kr 14, 13; Job 3, 25. Atrodo, kad tai yra užuomina apie asirų kariuomenės sunaikinimą 701 m. prieš Kristų, – jiems nebuvo reikalo bijoti, betgi staiga nelauktai jie buvo parblokšti. Žr. 2 Kar 19, 35; Iz 37, 36.
4 Ps 14, 7: ... parves į namus savo tautą: pirmiausia turima mintyje grįžimas iš Babilonijos tremties, bet dažnai ir platesnė prasmė – bet kokis tautinis atgimimas, atstatymas, atkūrimas.