IŠNAŠOS

1 Ps 2, 1–12: Mesijinė psalmė, t. y. rodanti į Mesiją – Kristų. Psalmininkas vaizduoja tautų sukilimą prieš Dievą ir jo pateptąjį karalių (I), Dievo atsakymą (II), mesijinį įsaką (III) ir maištininkams duotą įspėjimą (IV).

2 Ps 2, 2: ... pateptąjį: hebrajiškai mašijah – iš čia žodis Mesijas, graikiškai christos – iš čia žodis Kristus. Karalius ir vyriausiuosius kunigus hebrajai įvesdavo į jų tarnybos pareigas, patepdami aliejumi. Žr. Ts 9, 8; 1 Sam 9, 16; 16, 12–13; Kun 8, 12; Sk 3, 3.

3 Ps 2, 3: Kalba maištininkai.

4 Ps 2, 6: Kalba Dievas. ... Siono – savo šventojo kalno: Dievo kalnas buvo Sinajus, kur Mozė susitiko su Dievu ir gavo iš jo Įstatymą (žr. Iš 3, 1; 18, 5; 24, 12–18; Įst 33, 2; 1 Kar 19, 8). Saliamonui pastačius Šventyklą ant Siono kalvos (žr. 2 Sam 5, 7–9), ši kalva tapo ypatingu kalnu, ant kurio gyveno Dievas ir į kurį žmonės lipdavo jo pagarbinti (žr. Įst 12, 2–3b). Siono kalnas davė savo vardą visai Jeruzalei – mesijiniam miestui, į kurį susirinks visos tautos. Žr. Iz 2, 1–3; 11, 9; 24, 23; 56, 7; Jl 3, 5; Zch 14, 16–19; Apr 14, 1; 21, 1.

5 Ps 2, 7: Aš: Dievo pateptas mesijinis karalius. Mesijinis karalius vaizduojamas kaip galiūnas.

6 Ps 2, 12: ... reikškite pagarbą: pažodžiui bučiuokite jam kojas.

SĄSAJOS