24 Prie[1] Šventyklos vartų

1 Dovydo psalmė.
I
Žemė ir visa, kas joje, yra Viešpaties, –
pasaulis ir visi jo gyventojai,
2 [2]nes jis pastatė jį ant gilių vandenų
ir įtvirtino virš požeminių upių.
II
3 [3]Kas gali kopti į Viešpaties kalną?
Kas gali įeiti į jo šventąją buveinę?
4 Tas, kurio rankos nekaltos ir širdis tyra,
kuris netrokšta to, kas tuščia,
ir neprisiekinėja apgaulingai artimui.
5 Jis gaus Viešpaties palaiminimą,
teisų atlygį Dievo, savo Gelbėtojo.
6 Tokia yra bendrija tų, kurie į jį kreipiasi
ir ieško Jokūbo Dievo veido. {Sela}
III
7 Pakelkite savo sąramas,[4] vartai!
Plačiai atsidarykite, amžinosios durys,
kad įžengtų Garbės karalius!
8 Kas gi tas Garbės karalius?
Tai Viešpats, stiprus ir narsus,
Viešpats, galingas mūšyje.
9 Pakelkite savo sąramas,[5] vartai!
Plačiai atsidarykite, amžinosios durys,
kad įžengtų Garbės karalius!
10 Kas gi yra tas Garbės karalius?
Galybių Viešpats –
jis yra tas Garbės karalius! {Sela}

IŠNAŠOS

1 Ps 24, 1–10: Po posmelio visuotinei Dievo galybei pašlovinti (I) psalmė aptaria dorovinius reikalavimus, saistančius Šventyklos pamaldų dalyvius (II), ir tada cituoja žodžius, kurie buvo giedami, kai Sandoros Skrynia buvo nešama į Siono kalną – Šventyklą. Psalmėje jaučiamas chorų pokalbis. Atrodo, kad psalmė buvo sukurta liturginiam naudojimui. Žr. 2 Sam 6, 12–15.

2 Ps 24, 2: Pasak senovės Visatos sampratos, žemė buvo laikoma plokščiu skrituliu, įtvirtintu ant plataus požeminio vandenyno – Bedugnės. Žr. Ps 33, 7.

3 Ps 24, 3–5: Ps 15 yra panaši savo sandara ir turiniu: klausimas – atsakymas su nurodytomis sąlygomis – užsklanda.

4,5 Ps 24, 7. 9: ... savo sąramas: pažodžiui savo galvas. Tarpduris laikomas per žemu didžiam Dievui įeiti. Vartai ir durys yra arba Šventyklos, arba senosios jebusitų tvirtovės.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.