26 Nekalto[1] žmogaus malda

1 Dovydo.
I
Paskelbk, kad esu nekaltas, Viešpatie!
Juk aš dorai elgiuosi
2 Tirk mane, Viešpatie, ir bandyk, –
išbandyk mano norus ir mintis.
II
3 Juk tavo ištikima meilė man akyse,
tavo ištikimybė mane veda.
4 Su nedorais žmonėmis nesusidedu,
su veidmainiais nesimaišau.
5 Pikta darančių draugės nekenčiu,
nedorų žmonių vengiu.
6 Plaunu rankas[2] nekaltumo ženklan
ir einu aplink tavo aukurą, Viešpatie,
7 balsu skelbdamas savo padėką
ir apsakydamas visus tavo nuostabius darbus.
8 Viešpatie, aš myliu Namus, kuriuose gyveni,
tavo šlovės buveinę.
III
9 Nenušluok manęs drauge su nusidėjėliais
nei mano gyvasties su žmogžudžiais.
10 Jų rankose piktos užmačios,
pilna kyšių jų dešinė.
11 O aš darau, kas dora;
atpirk mane ir pasigailėk manęs.
12 Mano kojos stovi ant lygios žemės;[3]
Sueigose šlovinsiu Viešpatį.

IŠNAŠOS

1 Ps 26, 1–12: Pareikšdamas savo nekaltumą (I), psalmininkas išskaičiuoja savo dorybes (II), kad Dievas nepasmerktų jo drauge su nedorėliais (III).

2 Ps 26, 6: Plaunu rankas: nors rankų plovimas buvo liturginis veiksmas (žr. Iš 30, 19. 21; 40, 31), čia turbūt rankų plovimą reikia suprasti perkeltine prasme (žr. Iz 1, 16).

3 Ps 26, 12: ... ant lygios žemės: esu saugus, nes nėra pavojaus užkliūti ir suklupti. Šį posakį galima sieti su lygia vieta Šventyklos kieme arba perkeltine prasme su doru elgesiu.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.