IŠNAŠOS

1 Ps 42, 1–12: Ps 42 ir 43 yra atitinkamai du trečdaliai ir vienas trečdalis psalmės, kuri iš pradžių buvo viena psalmė. Kiekviena šių psalmių dalis baigiasi tuo pačiu priegiesmiu (žr. Ps 42, 6. 12; 43, 5). Psalmininkas yra tremtyje, Palestinos šiaurėje, toli nuo Jeruzalės. Išsiilgęs Šventyklos pamaldų, jis save drąsina viltimi ir pasitikėjimu Dievo gerumu. Šios psalmės lyriška nuotaika daro ją vieną gražiausių Šventojo Rašto poemų.

2 Ps 42, 3: ... Dievo – gyvojo Dievo: Antrojoje Psalmyno knygoje apreikštasis Dievo vardas – Jahvė, Viešpats, buvo pakeistas bemaž visur nežinomo ankstyvo perrašinėtojo į Elohim – Dievas. Užtat turime neįprastą junginį: Dieve, mano Dieve, vietoj originalo: Viešpatie, mano Dieve. Žr. 3 eilutę.

3 Ps 42, 3: ... nueisiu pamatyti Dievo veido: hebrajiškas posakis, reiškiantis: lankyti Šventyklą. Žr. Iš 23, 17.

4 Ps 42, 4: Kurgi tavo Dievas?: kadangi Dievas nepadeda, kam gi psalmininkas turėtų jo šauktis.

5 Ps 42, 7: ... iš Jordano krašto: Palestinos sritis prie Jordano ištakų – Hermono kalno papėdėje, maždaug 75 km į šiaurės rytus nuo Galilėjos ežero.

6 Ps 42, 7: ... nuo Mizaro kalno: turbūt tai ženklina Mažą kalną Hermono kalno atšlaitėse.

7 Ps 42, 8: Bedugnė šaukia bedugnei: audringų vandenų aidas. Šėlstančios jūros įvaizdis Šventajame Rašte ženklina didelę kančią. Žr. Ps 18, 5; 69, 2–4. 15–16; Jon 2, 3–6. Šiame skaitinyje girdėti šniokščiantys Jordano upės ištakų kriokliai.

SĄSAJOS