43
III
1 [1]Išteisink mane, Dieve, apgink mano bylą
prieš nedorus žmones, –
nuo klastūno, nesąžiningo žmogaus gelbėk mane.
2 Juk tu esi Dievas – mano tvirtovė;
kodėl tad mane palikai?
3 Kam gi turiu vaikščioti nusiminęs,
engiamas priešo?
4 Siųsk savo šviesą ir savo tiesą,
teveda jos mane, –
teparveda mane prie tavo šventojo kalno[2] –
į tavo buveinę!
5 Tada aš žengsiu prie Dievo aukuro –
pas savo didžio džiaugsmo Dievą –
ir šlovinsiu tave lyra, Dieve, mano Dieve.
6 Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie?
Kodėl taip nerimsti mano krūtinėje?
Turėk viltį Dieve!
Juk aš dar šlovinsiu jį –
savo Gelbėtoją – Dievą.
