57 Malda[1] prašant pagalbos

1 Chorvedžiui.
„Nesunaikink“[2] melodija.
Dovydo poema, kai pabėgo nuo Sauliaus į olą.
I
2 Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk manęs,
nes pas tave ieškau prieglobsčio.
Tavo sparnų ūksmėje ieškau užuovėjos,
kol praeis šėlstančios audros.
3 Šaukiuosi Dievo, Aukščiausiojo, –
Dievo, kuris manimi rūpinasi.
4 Tesiunčia pagalbą iš dangaus ir mane teišgelbsti;
tesugėdina tuos, kurie mane mindo;
teatsiunčia Dievas savo gerumą ir ištikimybę.
5 Guliu kniūbsčia tarp priešų lyg ryjančių liūtų, –
jų dantys yra ietys ir strėlės,
o jų liežuviai aštrūs kalavijai.
6 Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve,
ir savo šlovę visai žemei!
II
7 Jie paspendė pinkles mano kojoms,
norėdami mane pagauti;
man jie iškasė duobę, bet patys į ją įkrito. {Sela}
8 [3]Ištikima mano širdis, Dieve;
mano širdis ištikima;
giedosiu ir tave šlovinsiu!
9 Pabusk tad, mano siela!
Pabuskite, lyra ir arfa!
Pažadinsiu aušrą.
10 Tau dėkosiu tautose, Viešpatie,
giedosiu tau šlovės giesmę tarp pagonių.
11 Juk tavo gerumas didis kaip dangus,
o ištikimybė siekia debesis.
12 Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve,
ir savo šlovę visoje žemėje!

IŠNAŠOS

1 Ps 57, 1–12: Kiekvienas lygus posmas apima maldą, lydimą džiugaus pasitikėjimo Dievu (I–II); kiekvienas posmas baigiasi toku pat priegiesmiu Dievo garbei (6 ir 12 eilutė).

2 Ps 57, 1: Nesunaikink: čia ir dviejose tolesnėse psalmėse bei Ps 75 ši nuoroda turbūt priklauso kuriam nors senovės Raštų žinovui, norėjusiam, kad jo kopija nebūtų kur nors užmesta ar sunaikinta.

3 Ps 57, 8–12: Šios eilutės su mažais skirtumais pasirodo Ps 108 pradžioje.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.