7 Kas vakarą jie sugrįžta, urgzdami lyg šunys,
ir vogčiomis sliūkina po miestą.
8 Štai! Jie kliedi savo burnomis,
burblendami lūpomis,
tačiau mano, kad niekas jų negirdi.
9 Bet tu, Viešpatie, juokiesi iš jų;
tu išjuoki visus pagonis.
10 O mano Stiprybe, tavęs laukiu,
nes tu, Dieve, esi mano tvirtovė.
II
11 Dievas, kuris myli mane, ateis man padėti;
Dievas parodys man nugalėtus priešus.
12 Neišnaikink jų,
kad mano tauta neužmirštų pergalės tavo;
išblaškyk juos savo jėga ir nugalėk,
Viešpatie, mūsų skyde!
13 Nuodėmė yra jų lūpose,
visi jų žodžiai nuodėmingi;
tebūna jie pagauti savo pačių puikybės!
Kadangi jie keikiasi ir meluoja,
14 sunaikink juos įniršęs, –
sunaikink juos visiškai, –
jog būtų žinoma iki pat žemės pakraščių,
kad Dievas viešpatauja Jokūbui. {Sela}
15 Kas vakarą jie sugrįžta, urgzdami lyg šunys,
ir vogčiomis sliūkina po miestą.
16 Jie klajoja, ieškodami maisto,
ir inkščia, jei negauna iki soties.
17 O aš giedosiu apie tavo jėgą;
kas rytą garsiai giedosiu apie tavo gerumą.
Juk tu buvai mano tvirtovė,
užuovėja pavojaus metu.
18 O mano Stiprybe, giedosiu tau šlovės giesmes,
nes tu esi man tvirtovė – Dievas,
kuris mane ištikimai myli.
