63 Dievo[1] ilgesys

1 Dovydo psalmė.
Jam esant Judo dykumoje.
I
2 Dieve, tu esi mano Dievas,
tavęs aš ieškau, –
mano gyvastis tavęs ilgisi,
mano kūnas tavęs trokšta, –
kaip sausa, pavargusi ir perdžiūvusi žemė.
3 Leisk man pažvelgti į tave šventovėje;
leisk man pamatyti tavo galybę ir garbę!
4 Tavo ištikima meilė yra man brangesnė už gyvastį,
mano lūpos skelbia tavo šlovę.
II
5 Šlovinsiu tave, kol gyvensiu;
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavo vardo.
6 Būsiu sotus kaip po turtingų vaišių,
džiaugsmingai giedosiu šlovės giesmes.
7 Gulėdamas guolyje, tave menu,
per kiaurą naktį mąstau,
8 kad tu esi mano pagalba,
ir tavo sparnų ūksmėje krykštauju iš džiaugsmo.
9 Glaudžiuosi prie tavęs,
tavo dešinė mane palaiko.
III
10 O tie, kurie stengiasi mane pražudyti,
težengia į žemės gelmes.
11 Tegu juos kalavijas sudoroja;
tebūna jie šakalų grobiu.[2]
12 Bet karalius džiaugsis Dievu;
visi, kurie Dievu prisiekia, džiūgaus,
nes melagių lūpos bus užčiauptos.

IŠNAŠOS

1 Ps 63, 1–12: Išsiilgęs Dievo šventovės (I), psalmininkas glaudžiasi prie Dievo dvasia (II), pasitikėdamas, kad jo priešai bus sunaikinti, o karalius ir jo ištikimi sekėjai bus pergalingi (III).

2 Ps 63, 11: ... šakalų grobiu: jų kūnai bus žvėrių suryti. Mintis nebūti deramai palaidotam žmonėms kėlė šiurpą.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.