97 Viešpaties[1] pergalė

I
1 Viešpats yra karalius! Tesidžiaugia žemė,
tedžiūgauja net tolimosios salos!
2 Jį gaubia debesys ir tamsa,
ant teisumo ir teisingumo stovi jo sostas.
3 Pirma savęs jis siunčia ugnį
ir sunaikina visus savo priešus.
4 Nuo jo žaibų nušvinta pasaulis,
žemė tai mato ir dreba.
5 Viešpaties Artume kalnai tirpsta lyg vaškas, –
visa žemė – nuo Viešpaties Artumo.
6 Dangūs skelbia jo teisumą,
ir visos tautos regi jo garbę.
II
7 Visi drožinių garbintojai sugėdinami, –
tie, kurie didžiuojasi savo beverčiais stabais;
visos dieviškos būtybės[2] prieš jį puola kniūbsčios.
8 Sionas girdi ir džiaugiasi,
Judo miestai džiūgauja dėl tavo teismų, Viešpatie.
9 Nes tu, Viešpatie, esi aukščiausias visoje žemėje, –
didingesnis už visus dievus.
10 Viešpats myli tuos, kurie nekenčia pikto,
saugo savo ištikimųjų gyvastį, –
gelbsti juos iš nedorėlių rankos.
11 Šviesa teka teisiajam,
džiaugsmas – doros širdies žmogui.
12 O jūs, teisieji, džiaukitės Viešpatyje,
dėkokite jo šventajam vardui!

IŠNAŠOS

1 Ps 97, 1–12: Pirmoji šio himno dalis yra teofanija – Dievo apsireiškimas, vaizduojantis Viešpaties atėjimą teisti (I); Izraelis džiaugiasi, matydamas pagonijos sunaikinimą ir tikrųjų Dievo garbintojų atlyginimą (II).

2 Ps 97, 7: ... visos dieviškos būtybės: pažodžiui visi dievai. Žr. Žyd 1, 6.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.