99 Viešpats[1] – šventasis Karalius

I
Viešpats yra karalius, tesibaimina tautos!
Kerubų[2] soste jis sėdi, tedreba žemė!
Viešpats Sione yra didis,
virš visų tautų išaukštintas.
Tešlovina jos tavo didį ir baimę keliantį vardą.
Jis šventas!
II
Galingasis karaliau, tu mėgsti teisingumą, –
tu parodei, kas dora,
tu įvykdei, kas teisinga ir teisu Jokūbo žemėje.
Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą,
pulkite kniūbsčia prie jo sosto pakojo.[3]
Jis šventas!
III
Mozė ir Aaronas tarp jo kunigų,
ir Samuelis tarp tų, kurie šaukiasi tavo vardo.
Jie šaukėsi Viešpaties, ir jis jų išklausė.
Kalbėjo jiems iš debesies stulpo;
jie laikėsi jo įsakų ir jiems duotų įstatų.
Viešpatie, mūsų Dieve, tu jų išklausei, –
jiems tu buvai atlaidus Dievas,
nors reikalavai atpildo už nusikaltimus.
Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą,
pulkite kniūbsčia prie jo šventojo kalno,
nes Viešpats, mūsų Dievas, yra šventas.

IŠNAŠOS

1 Ps 99, 1–9: Šlovės himnas Viešpačiui kaip karaliui. Šioje psalmėje ypač pabrėžiamas Dievo šventumas. Kiekvienas posmas baigiasi priegiesmiu (žr. 3b. 5. 9 eilutes). Žmonės aukština Viešpaties didybę (I), teisingą karaliavimą (II) ir jo elgesį su tautos vadovais senovėje (III).

2 Ps 99, 1: Kerubų: angelų statulos su išskleistais sparnais virš Sandoros skrynios. Žr. Iš 25, 22; 1 Sam 4, 4; 2 Sam 6, 2; Ps 60, 2.

3 Ps 99, 5: ... prie jo sosto pakojo: prie pačios Sandoros skrynios. Žr. 1 Kr 28, 2; Ps 132, 7.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.