Raudų knyga
A. JERUZALĖS SKAUSMAS
Pirmoji rauda
1 Alef 1 [1]O, kokia nūn vieniša stovi sostinė,
kurioje kadaise knibždėjo žmonių minios!
Kadaise didinga tarp tautų, dabar ji yra lyg našlė!
Kadaise šalių valdovė,
dabar ji tapo verge!
Bet
2 Karčiai verkia nakčia,ašaros vilgo jos skruostus.
Tarp visų jos meilužių nėra,
kas ją paguostų.
Visi jos bičiuliai pasielgė su ja klastingai
ir tapo jos priešais.
Gimel
3 Judo tauta išėjo į tremtįvargui ir kietai vergijai.
Gyvendama išblaškyta tautose,
ji poilsiui vietos neranda.
Visi jos persekiotojai ją pasivijo
kenčiančią.
Dalet
4 Keliai į Sioną – {Jeruzalę} liūdi,nes nėra kam eiti į šventes.
Visi jos vartai išgriauti,
jos kunigai dejuoja.
Visos jos mergaitės sielvartauja,
karti yra jos dalia.
He
5 Jos engėjai dabar šeimininkauja,jos priešai puikiai gyvena,
nes Viešpats užliejo ją skausmu
už gausius jos nusikaltimus.
Jos mažutėliai išėjo į nelaisvę
engėjų varomi.
Vau
6 Išėjo iš Siono duktersvisa jos didybė.
Jos didžiūnai tarsi elniai,
nerandantys sau ganyklos, –
jie vos galėjo paeiti
persekiotojų priešakyje.
Zajin
7 Jeruzalė atsimena visus brangumynus,priklausiusius jai senovėje,
savo skausmo ir klajonių dienomis.
Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas,
nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų,
engėjai piktdžiugiavo, – tyčiodamiesi iš jos žlugimo.
Ḥet
8 Jeruzalė sunkiai nusidėjo,todėl ji tapo pajuoka.
Visi, kas ja gėrėjosi, ją niekina,
nes pamatė jos gėdą.
Net ji pati vaitoja,
negali į save pažiūrėti.
Ṭet
9 Jos nešvarumai lipo jai prie sijono,apie savo ateitį ji nepagalvojo.
Jos žlugimas buvo baisus,
nebuvo, kas ją paguostų.
„Viešpatie, pažvelk į mano skausmą,
nes priešas puikuojasi!“
Jod
10 Engėjas ištiesė ranką į visa,kas jai brangu.
Ji net matė į jos šventovę
įeinant pagonis,
kuriems tu uždraudei
įeiti į savo bendriją.
Kaf
11 Visi jos žmonės dejuoja,ieškodami duonos.
Jie maino savo brangumynus į valgį
gyvasčiai palaikyti.
„Pažvelk, Viešpatie, ir pamatyk,
kaip aš esu suniekinta!“
Lamed
12 Jums taip niekad tenebūna!Visi, kurie einate šiuo keliu, pažvelkite ir pamatykite,
ar yra toks skausmas, kaip tas skausmas,
kuris ištiko mane,
kai Viešpats man kirto
savo degančio pykčio dieną?
Mem
13 Jis iš aukštybių pasiuntė ugnįgiliai į mano kaulus.
Mano kojoms paspendė pinkles,
parvertė mane.
Mane paliko apstulbusią,
sielvartaujančią visą laiką.
Nun
14 Mano nusikaltimai buvo į jungą surišti,[2]jo ranka jie buvo supinti.
Uždėtas man ant kaklo,
jis išsekina mano jėgas.
Viešpats atidavė mane į rankas,
kurioms esu bejėgė priešintis.
Samech
15 Visus galiūnus, kuriuos turėjau,Viešpats atmetė.
Jis pašaukė prieš mane kariuomenę
mano jaunų vyrų sunaikinti.
Viešpats traiškė mergelę, Judo dukrą,
tarsi vynuogių spaudykloje.
‘Ajin
16 Dėl šių dalykų aš verkiu,mano akys ašaromis plūsta.
Toli nuo manęs, kas galėtų paguosti
ir atgaivinti mano dvasią.
Mano vaikai bejėgiai,
nes priešas nugalėjo.
Pe
17 Sionas grąžo rankas,bet jį paguosti nėra kam.
Viešpats pašaukė Jokūbui
jo kaimynus pasidaryti jam priešais.
Tarp jų Jeruzalė liko
nešvarus skuduras.
Ẓade
18 Viešpats yra teisus,nes aš kėliau maištą prieš jo žodį.
Betgi klausykitės jūs, visos tautos,
pasižiūrėkite į mano skausmą.
Mano jaunuolės ir jaunuoliai
išėjo į nelaisvę.
Qof
19 Šaukiausi savo meilužių,[3]bet jie mane apvylė.
Mano kunigai ir seniūnai
žuvo mieste,
ieškodami valgyti,
norėdami gyvi išlikti.
Reš
20 Pasižiūrėk, Viešpatie, kaip man skaudu!Esu baisiai sukrėsta,
širdis blaškos krūtinėje,
nes aš labai maištavau.
Lauke kalavijas neša mirtį,
viduje – maras.
Šin
21 Kai jie girdėjo mane vaitojant,nebuvo kam manęs paguosti.
Visi mano priešai girdėjo apie mano nelaimę,
jie džiaugiasi, nes tu tai padarei.
Siųsk tą dieną, kurią kadaise paskelbei,
tebūna jiems kaip man.
Tav
22 [4]Teiškyla tavo akivaizdonvisas jų nedorumas!
Pasielk su jais,
kaip pasielgei su manimi
dėl visų mano nusikaltimų,
nes aš dejonėje gyvenu,
serga mano širdis.
