B. JERUZALĖS BAUSMĖ
Antroji rauda
2 Alef 1 [1]O, kaip pažemino Viešpats
Siono dukterį pagautas įniršio!
Jis nubloškė iš dangaus žemėn
Izraelio didybę,[2]
neatsiminė savo įniršio dieną
savo Pakojos.[3]
Bet
2 Viešpats sunaikino be gailesčiovisas Jokūbo buveines.
Įniršęs sulygino su žeme
Judo dukters tvirtoves.
Parbloškė žemėn sugėdintą
karalystę ir jos didžiūnus.
Gimel
3 Degdamas pykčiu, jis nulaužėIzraelio ragus.[4]
Atitraukė nuo jų savo dešinę
priešų akivaizdoje.
Niokojo Jokūbą tarsi ugnies liepsna,
visa visur surydama.
Dalet
4 Savo lanką įtempė lyg priešas,pakėlė savo dešinę kaip engėjas.
Išžudė visus,
kuriais mes didžiavomės
Siono dukters palapinėje.
Tarsi ugnį išliejo savo pyktį.
He
5 Viešpats elgėsi kaip priešas,sunaikino Izraelį.
Sunaikino visus jo rūmus,
griuvėsiais pavertė jo tvirtoves,
padidino Judo dukters
verksmą ir raudą.
Vau
6 Jis išgriovė savo buveinę kaip sodo pašiūrę,sunaikino savo Padangtę.
Viešpats panaikino Siono
iškilmę ir šabą.
Iš pykčio įniršio
atmetė karalių ir kunigą.
Zajin
7 Viešpats paniekino savo aukurą,išsižadėjo savo šventovės.
Atidavė į priešų rankas
jos rūmų sienas.
Jie šūkavo Viešpaties namuose
kaip iškilmių dieną.
Ḥet
8 Viešpats nutarė paversti griuvėsiaisSiono dukters sieną.
Ištempė matavimo virvę,[5]
nesulaikė naikinančios rankos.
Sieną ir pylimą privertė raudoti,
riogso abiejų griuvėsiai.
Tet
9 Žemėn įgrimzdo jos vartai, –jis nuėmė ir sulaužė jos skląsčius.
Ištremti į kitas tautas jos karaliai ir didžiūnai,
nebėra kunigų, kurie mokytų.
Ir jos pranašai nebegauna
regėjimo iš Viešpaties.
Jod
10 Siono dukters seniūnaisėdi tylėdami ant žemės.
Dulkėmis pasibarstė sau galvą[6]
ir apsijuosė ašutine.
Jeruzalės mergaitės
galvą žemyn nuleido.
Kaf
11 Nuo ašarų aptemo man akys,esu baisiai sukrėstas.
Širdis[7] man plyšta
dėl mano tautos dukters sunaikinimo.
Vaikai ir kūdikiai alpsta
miesto aikštėse.
Lamed
12 Savo motinų jie nesiliauja klausti:„Kur grūdai ir vynas?“ –
kai jie alpsta kaip sužeistieji
miesto gatvėse,
kai iškvepia gyvastį
savo motinų rankose.
Mem
13 Ką galiu tau pasakyti,su kuo tave palyginti, dukra Jeruzale?
Su kuo galiu tave lyginti,
kad galėčiau tave paguosti, mergele Siono dukra?
Platūs kaip jūra tavo griuvėsiai:
Kas gali tave išgydyti?
Nun
14 Tavo pranašų tau skelbti regėjimaibuvo tušti ir apgaulingi.
Jie neatskleidė tavo kaltės,
idant sugrąžintų tau palaimą.
Jie regėjo dėl tavęs ištarmes,
tuščias ir klaidinančias.
Samech
15 Kas tik praeina tavo keliu,matydami tave ploja rankomis.
Jie švilpia ir kraipo galvas,
žvelgdami į dukterį Jeruzalę.
„Nejau tai miestas, laikytas gražiausiu,
visos žemės džiugesiu?“
atveria burnas prieš tave.
Jie švilpia, griežia dantimis,
šaukia: „Mes ją prarijome!
Tai tikrai mūsų lauktoji diena!
Jos sulaukėme, pamatėme!“
‘Ajin
17 Viešpats padarė, ką buvo užsimojęs,ištesėjo savo žodį,
ištartą labai seniai.
Jis sunaikino be gailesčio,
leido tavo priešui džiaugtis pergale,
išaukštino tavo engėjų galybę.
Ẓade
18 Šaukis širdimi Viešpaties,dejuok, Siono dukra!
Liek ašaras upeliais
dieną ir naktį.
Neleisk sau atsikvėpti
nei akims ilsėtis!
Qof
19 Atsikelk, šaukis naktįkiekvienos sargybos pradžioje!
Išliek savo širdį kaip vandenį
Viešpaties akivaizdoje!
Pakelk į jį rankas
dėl gyvasties savo vaikų,
{mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kertėj}.
Reš
20 Pažvelk, Viešpatie, ir pasižiūrėk,su kuo esi taip pasielgęs?
Nejaugi moterys turi valgyti savo vaisių,[8]
savo naujagimius kūdikius?
Nejaugi kunigas ir pranašas
turi būti užmušti Viešpaties šventovėje?
gatvėse sukritę.
Mano merginos ir vaikinai
žuvo nuo kalavijo.
Savo įniršio dieną juos užmušei,
išžudei be gailesčio.
Tav
22 Sukvietei mano priešusiš visų pusių
tarsi iškilmėms.
Ir Viešpaties įniršio dieną
nė vienas nepabėgo ir neišliko.
Mano priešas sunaikino tuos,
kuriuos pagimdžiau ir išauginau.
