Jošijas ir pranašai

49 1 [1]Jošijo vardas yra lyg smilkalų mišinys,
parengtas prityrusio kvepalų gamintojo.
Jo atminimas yra taip saldus,
kaip medus kiekvienam skoniui
ir kaip muzika puotoje.
2 Juk jis kentėjo dėl mūsų išdavysčių
ir sunaikino bjauriuosius stabus.
3 Jis buvo nuoširdžiai ištikimas Viešpačiui
ir nedoru laikotarpiu dorai elgėsi.
4 Išskyrus Dovydą, Hezekiją ir Jošiją,
visi {karaliai} buvo nedori,
nes jie pamesdavo Aukščiausiojo Įstatymą:
Judo karaliai priėjo liepto galą.
5 Juk jie atidavė savo galybę kitiems
ir savo garbę svetimai tautai.
6 Svetimieji sudegino šventąjį miestą
ir nusiaubė jo gatves,
7 kaip Jeremijas buvo pranašavęs.
Juk jie buvo blogai elgęsi su juo,
jau įsčiose pašventintu pranašu,
kad išrautų, nugriautų bei sunaikintų
ir tada atstatytų bei atsodintų.
8 Ezekielis regėjo Šlovę,
kurią Dievas parodė jam kerubų vežime.
9 Jis užsiminė ir apie Jobą,
kuris visad ištikimai laikėsi teisumo kelio.
10 Be to, ir Dvylika Pranašų –
tesuklesti jų kaulai iš savo vietos nauja gyvastimi! –
nes jie davė jėgų Jokūbo tautai
ir gelbėjo juos viltingu tikėjimu.

Zerubabelis ir Ješua

11 [2]Kaip galime išgirti Zerubabelį?
Jis buvo lyg antspaudo žiedas ant dešinės,
12 kaip ir Jozadako sūnus Ješua.
Jiedu savo dienomis atstatė aukurą,
pastatė Šventyklą – šventą Viešpačiui,
skirtą amžinai garbei.

Nehemijas

13 Taip pat ir Nehemijo atminimas yra amžinas:
jis vėl mums atstatė išgriautąsias sienas,
įtaisė vartus su skląsčiais
ir atstatė sunaikintus mūsų namus.

Žvilgsnis į praeitį

14 [3]Mažai žemėje tėra buvę tokių kaip Enochas, –
juk jis buvo paimtas iš žemės į aukštybes.
15 Argi gimė kada kitas vyras kaip Juozapas?
Net jo kaulais buvo pasirūpinta!
16 Taip pat ir Šemas, Setas ir Enošas buvo garbingi,
bet Adomas garbingumu viršija visus žmones.

IŠNAŠOS

1 Sir 49, 1–10: Siracidas giria karalių Jošiją, pranašus Jeremiją ir Ezekielį už jų ištikimybę Viešpačiui ir jo Sandoros Įstatymui.

2 Sir 49, 11–13: Zerubabelis ir Ješua, atstatydami atnašų aukurą ir Šventyklą, o Nehemijas, atnaujindamas miesto sienas ir statinius, leido iš Babilonijos tremties grįžusiai bendrijai garbinti Dievą ir tvarkytis pagal Mozės Įstatymą.

3 Sir 49, 14–16: Čia minimi žmonijos protėviai buvo garbingi savo religine laikysena – didžiule pagarba ir klusnumu Dievui. Adomo garbingumą reikia sieti su jo tiesiogine kilme iš Dievo.

SĄSAJOS

✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.